Jau penktą kartą įvykęs klubų „Steely Pegasus MC“ ir „Forever Free MCC“ bendromis jėgomis organizuotas festivalis „Baikerių naktys“ šiemet pasižymėjo dviem dalykais: bene aukščiausio lygio kada nors Lietuvos motociklininkų renginyje koncertavusia grupe „Royal Hunt“ ir – kaip bebūtų gaila – pora skaudžių avarijų.
Abi nelaimės buvo gana išsamiai nušviestos spaudoje – tai Rimo Bružo įkritimas į vieną iš tūkstančio smegduobių Kauno gatvėse ir policininko vairuoto motociklo avarija išlėkus į priešingą eismo juostą. Knygos „Bikerstory.lt“ autorius atsipirko apgadintu motociklu, trūkusiu kojos raumeniu ir sumušta krūtine, o antroji avarija, deja, neapsiėjo be aukų – kartu su vyru važiavusi moteris žuvo.
Tiesa, apie abi avarijas daugelis „baikerių naktų“ dalyvių sužinojo tik kitą dieną, tad tikriausiai nepameluosiu teigdamas, kad šventinė atmosfera tądien nebuvo užtemdyta.
Kaip tapo įprasta, šventė susidėjo iš dviejų dalių. Dieninė dalis vyko „Urmo“ bazės teritorijoje, o vakarinė – poilsiavietėje Jadagonyse netoli Zapyškio.
Šiemet Dievas „Bakerių naktims“ ir vėl nepagailėjo gero oro, tačiau dovanų karalius pagailėjo nemokamo benzino, dėl kurio pernai ir užpernai renginys buvo sulaukęs didžiausio dalyvių ažiotažo. Niekam nepaslaptins, kad kauniečiai – verslūs žmonės, todėl ankstesniais metais buvo nemažai tokių, kurie pasinaudodavo proga nemokamai užsipildyti motociklo baką, bet iki Jadagonių atvažiuodavo toli gražu ne visi.
Organizatoriams atsisakius „benzininės“ tradicijos, šiemet motociklų prie „Urmo“ susirinko gerokai mažiau. Neliko ir intrigos, kas greičiau užsiims vietą prie degalinės. Bet užtat kiekvienas galėjo dalyvauti slalomo varžybose bei gražiausio ir garsiausio motociklo rinkimuose.
Figūrinio vairavimo rungtyje triumfavo blogo motoveržliaraktis.lt autorius Marius iš Vilniaus, vairavęs YAMAHA V-MAX. Beje, pernai šias varžybas taip pat laimėjo V-MAX‘u „ginkluotas“ vilnietis Prosas. Antrąją ir trečiąją vietas užėmė enduristai, kurie akivaizdžiai buvo pranašesni už kitus dalyvius, vairavusius sunkius kruizerius. Ne iš vieno žiūrovo pasigirdo pastebėjimas, kad tokiose varžybose turėtų atsirasti skirtingos klasės pagal motociklų kategorijas.
Pasibaigus slalomui, vyko grupės „Thundertale“, jau tapusios etatiniais baikerių renginių grojikais, koncertas. Šįkart paįvairinimui savo gretas muzikantai pastiprino choro „Varpelis“ dainininkais.
Garsiausio motociklo rungtyje savo technikos jėgas išbandyti panoro didžiulis būrys dalyvių, išsirikiavusių į eilę prie decibelų matuoklio. Tarp pretendentų populiariausias modelis buvo HONDA VTX 1800, tačiau nei vienam iš šių begemotų nepavyko „perrėkti“ 149,6 decibelus išspaudusio Kawasaki Vulcan. Antroje vietoje liko įžymusis Komos vairuojamas kaukolėtasis BOSS HOSS, kurio 6,8 litro darbinio tūrio variklis iškriokė 146,9 dB.
Į gražiausio motociklo titulą pretenduoti panoro vos keletas dalyvių. Grožis – labai jau sunkiai išmatuojamas kriterijus, juolab, kai konkurentai buvo labai skirtingi. Prisipažinsiu, prisiminus Raseiniuose matytus egzempliorius, čia niekas mano susižavėjimo nesulaukė, tačiau dėl suprantamų priežasčių labiausiai sudomino į chopperį perdarytas HONDA VT 1100. Dėl rėmo formos šie motociklai gana sunkiai pasiduoda perdarymams ir skoningai „kastomaizintų“ shadow‘ų gyvai nebuvo tekę iš arti apžiūrėti. Vis tik iš MC klubų narių sudaryta komisija nusprendė, kad gražiausias yra HONDA GOLDWING.
Nugalėtojui atsiėmus diplomą, motociklų kolona pajudėjo iš Kauno į Jadagonis.
Jaukioje poilsiavietėje „Pušynas“, kur vyko pagrindinė renginio dalis, laukė jau tradiciniai užsiėmimai: roko koncertas, „Miss biker“ rinkimai, dažasvydžio turnyras baikerių klubų atstovams, o taip pat – legendomis apipinta programa suaugusiems.
Šiemet organizatoriai kaip reikiant investavo į sceną, garso bei apšvietimo techniką – jau neminint pagrindinių atlikėjų – „Royal Hunt“ – pasamdymo, kurių honoraras turėjo atsieiti tikrai nemažai. Bet apie juos vėliau.
Į akis krito tai, kad buvo ruoštasi daug didesniam žiūrovų skaičiui – priešais sceną buvo palikta tuščia kone pusės futbolo aikštės dydžio erdvė, kurios perimetru išdėstytos prekybininkų palapinės ir stalai. Deja, viso vakaro metu aikštė taip ir neprisipildė tiek, kad nebūtų atrodžiusi pustuštė.
Na, bet mes, lietuviai, juk mėgstame erdvę ir žalumą. Abiejų dalykų „Pušyno“ stovykloje buvo sočiai.
Dar lietuviai mėgsta išgerti ir skaniai pavalgyti. Čia turėčiau pagirti organizatorius – „Baikerių naktyse“ alaus ir maisto kainos nesikandžiojo (kaip dažnai pasitaiko masiniuose renginiuose), todėl nebuvo jokio reikalo iš namų vežtis „buterbrodų“ ir alaus bambalių. Nors tai, beje, nebuvo draudžiama.
Kol baikeriai ir eiliniai mirtingieji stiprinosi prie stalų, scenoje vyko grupių „Alive Way“, „Bon Jeans“, „Poliarizuoti Stiklai“ ir „Thundertale“ pasirodymai bei tradicinis „Miss Biker“ konkursas. Čia panos savo grožį, išmonę ir sugebėjimus atskleisti galėjo keliose rungtyse. Jos ir šoko ir dainavo ir drabužius demonstravo, kol lengvai kauštelėjusiems baikeriams galiausiai visa tai pabodo ir kiekvienos „misės“ išėjimo į sceną proga minia pradėjo reikalaujamai skanduoti „papai“.
Vienas merginas tai papiktino, kitas – nelabai, bet auditorijos lūkesčių vis tik nė viena nesiryžo išpildyti.
Vakarui įsisiūbavus atėjo laikas eilė ir headlaineriams – „Royal Hunt“. Prisipažinsiu, metalo ir roko muzika domiuosi kokius 15 metų, o iš jų 12 ir pats groju, bet šios danų grupės iki šiol nebuvau girdėjęs net pavadinimo. Bet tai nieko nereiškia: kolektyvo muzika yra aukščiausio profesionalumo lygio, kiekvienas muzikantas – savo instrumento virtuozas, o kuriamas šou – superinės kokybės.
Nors esu ekstremalesnių metalo žanrų mėgėjas, bet stebėti ir klausyti RH pasirodymą buvo tikras malonumas. Danai savo progresyvų heavy/power metalą atliko fantastiškai tiksliai ir profesionaliai. Deja, deja... Iš publikos reakcijos atrodė, kad RH muziką suprato vos pora dešimčių žmonių. O didžioji dauguma tiesiog abejingai stebėjo muzikantus ir net pasibaigus kūriniui neprisiversdavo bent paploti!
Buvo gaila stebėti RH vokalistą D.C. Cooperį, kuris visomis išmonėmis viso pasirodymo metu mėgino bent kiek išjudinti publiką, tačiau – be rezultatų. Savo dvidešimtmetį švenčianti grupė, kasdien koncertuojanti sausakimšose salėse, kur gerbėjai nuo pirmojo akordo atpažįsta kiekvieną kūrinį ir dainuoja kartu su atlikėjais, Lietuvoje patyrė šaltą abejingumo dušą. Sakykit ką norite, bet už tautiečius liko kažkaip nesmagu ir truputį gėda.
Aišku, kartu tai buvo ir smūgis šlapiu skuduru per veidą organizatoriams, kurie organizuodami šiųmetines „Baikerių Naktis“ daugiausia ir statė ant RH vardo, turėjusio pritraukti ir bent kelis šimtus nemotocikluotų sunkiosios muzikos gerbėjų. Tačiau specialiai dėl danų grupės į Jadagonis atvyko ne daugiau poros dešimčių žiūrovų, nors bilietas kainavo vos 30 litų, o į renginį net vežė nemokami autobusai.
Na, yra kaip yra. Tiesiog sunkiosios muzikos gerbėjai išties turi iš ko pasirinkti – turime aukšto lygio festivalius „Velnio Akmuo“, „Kilkim Žaibu“, „Galapagai“ ir keletą mažesnių. Tad konkurencija tarp organizatorių nemaža, o auditorija gana ribota. Galbūt RH paprasčiausiai ne tas vardas, kuris priviliotų melomanus iš kitų miestų. Taigi, nors „Baikerių naktys“ yra pozicionuojamas kaip „roko festivalis“, iš tiesų beveik visiems jo dalyviams prioritetas yra motociklai, o roko muzika – tik fonas prie alaus.
Tai tiek apie RH pasirodymą, sukėlusį man nemažai minčių.
Muzikantams baigus groti buvo jau gili naktis. O dar laukė „Miss Biker“ nugalėtojų apdovanojimai ir šou suaugusiems. Dalis publikos tikriausiai tik dėl pastarojo vis dar atkakliai laikėsi ant kojų.
Na, bet laukti buvo verta. O buvo taip...
Pala, gal vis tik nepasakosiu. Susidrovėjau.
Daugiau foto: http://www.motomanai.lt/p-media_list.ee6.Renginiai.Baikeriu_Nakty....
Paskelbė: Saulius
Šaltinis: